Vitaminas C dar nebuvo nei atrastas, nei ištirtas, kai Džeimsas Lindas, XVIIIa. vidurio birtų karo laivo chirurgas, pademonstravo „stebuklingą“ citrusų vaistinį poveikį skorbuto gydymui. Didžioji 1740m. skorbuto epidemija, kurią admirolo Ansono vadovaujama britų jūrų flotilė patyrė ekspedicijoje aplink pasaulį, nusinešė 1400 jūrinikų gyvybių: iš 1900 vyrų išgyveno tik 500. Skorbutas skynė ir prancūzų, ir ispanų jūreivių gretas. Iki XVIIIa. pabaigos skorbutas buvo baisiausia jūrinikų rykštė. 1747 metais Džeimsas Lindas atliko pirmą medicinos istorijoje dokumentuotą klinikinį tyrimą: 12 skorbutu sergančių jūreivių buvo suskirstyti poromis į 6 grupes. Kiekvienai grupei skirtas mitybos racionas buvo vienodas, o gydymo metodai – skirtingi. Viena jūrininkų pora, 5-oji tyrimo grupė, kasdien greta maisto gavo 2 apelsinus ir vieną citriną. Tyrimas tęsėsi tik 6 dienas, nes laive pritrūko vaisių. Tačiau abiejų jūrininkų sveikata jau buvo pasitaisiusi, vienas iš jų grįžo į savo pareigas įguloje. Kitoms 5 grupėms skirti gydymo metodai neatnešė rezultatų.

„Džeimsas Lindas – skorbuto nugalėtojas “ Robert A. Thom

Lindas aprašė savo tyrimą 1753m. publikacijoje „Apie skorbuto terapiją“, ir, nors ji nesusilaukė didelio dėmesio to meto medicinos bendruomenėje, jau 1758 metais pagal Lindo rekomendacijas į jūrininkų mitybos racioną įtraukta raugintų kopūstų ir citrusų sirupo, taip pat laivuose imta auginti salotinių rėžiukų bei garstyčių. Kadangi anti-skorbutinis šių augalų faktorius nebuvo tiksliai identifikuotas, nei to meto medikų bendruomenė, nei pats Lindas iki galo neįvertino šių stebėjimų svarbos. Lindo rekomendacijų mitybai laikytasi kaip vienos iš daugelio jo įdiegtų prevencijos priemonių, tačiau tikėta jog skorbutui gydyti reikalingi „tikri“ vaistai.

Dar 170-ties metų prireikė, kol pagaliau vengrų mokslinikas Albertas Szent-Gyorgyi su komanda identifikavo vitaminą C, arba a-skorbo rūgštį (toks pavadinimas medžiagai suteiktas, žinoma, dėl jos anti-skorbutinio poveikio) Mokslininkų darbas buvo apdovanotas Nobelio premija 1937 metais.

Hungarian scientist Albert von Szent-Györgyi, recipient of the 1937 Nobel Prize in physiology or medicine, "for his discoveries in connection with the biological combustion processes, with special reference to vitamin C and the catalysis of fumaric acid."
Albertas Sent-Gyorgyi, 1937 Nobelio premijos laureatas

Tai štai koks paprastas sprendimas tokiai milžiniškai problemai. Puiki iliustracija, atskleidžianti, kokią didžiulę įtaką gali turėti paprasti mitybos pokyčiai. Kaip džiugu, kad nūdienos medicina mažais žingsneliais ima įsileisti daugiau nei 2000 metų senumo Hipokrato pasiūlytą koncepciją: „Tegu jūsų vaistas būna maistas“!

Vitaminas C toks veiksmingas skorbuto gydyme dėl to, kad jis nepakeičiamas kalogeno susidaryme, o kalogenas riša ir palaiko visų mūsų audinių stabilumą. Be vitamino C kalogeno gamyba tampa neįmanoma, ir žmogaus kūnas ima irti.

Tačiau tai ne vienintelis procesas, kuriame vitaminas C užima nepamainomą vietą.

  • Kaip ir eilė kitų vitaminų, atlikdamas kofermento funkciją, jis padeda skaidyti maistines medžiagas, kad jos taptų prienamos sudėtingiausiems medžiagų apykaitos procesams.
  • Dar kita, nepaprastai svarbi jo rolė – apsaugoti įvairiausius audinius nuo oksidacijos, kuri gali padaryti negrįžamą žalą ląstelėms – netgi DNR lygmenyje.
  • Paprasčiau tariant, vitamino C pagalba mes prailginame įvairiausių organizmo dalių (odos, krujagyslių, kaulų, sąnarių) galiojimo laiką ir netgi – jei kalbėsime apie DNR – išvengiame sudėtingų lėtinių ligų.
  • Jis taip pat svarbus imunitetui, audinių atsinaujinimui ir žaizdų gijimui, odos, kraujagyslių, akių, sąnarių sveikatai.
  • Jis padeda kovoti su infekcijomis, dalyvauja geležies ir chromo pasisavinime.

Pasaulio Sveikatos Organizacija vitaminą C įvardija vitaminu, turinčiu didžiausią įtaką žmogaus sveikatai. Jis yra vienas iš labiausiai ištirtų vitaminų, tačiau ir šiandien negalime teigti, kad jau visas jo naudas žinome. Jis ir toliau tiriamas dėl vėžio, autoimuninių, sąnarių, širdies, akių ir daugybės kitų ligų prevencijos ir gydymo.

Verta įsidėmėti: vitamino C žmogaus organizmas negamina ir nekaupia. Tai vandenyje tirpus vitaminas, mes lengvai jo netenkame kaskart, kai mūsų organizmas šalina skysčius. Todėl svarbu vitamino C gauti su kiekvienu dienos patiekalu. Taip pat svarbu žinoti, kad vitamino C daugiau reikia sportuojantiems, nėščiosioms ir žindančioms, kenksmingomis sąlygomis dirbantiems bei žalingų įpročių turintiems žmonėms.

Sveikam suaugusiam žmogui reikia 80-200mg vitamino C per dieną. Beje, šiandien mus paisekia vis daugiau informacijos apie taip vadinamų „mega dozių“ gydomąjį poveikį sergant peršalimo, infekcinėmis, kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis. Mega doze laikoma 1000 ir daugiau mg. per dieną suaugusiam žmogui.

Daugiausia vitamino C randama augaliniuose šaltiniuose, tačiau reikia paminėti, jog citrusai, priešingai daugelio nuomenei, nėra turtingiausias vitamino C šaltinis. Štai keleto produktų sąrašas palyginimui:

Malpigija – 1644mg/100g

Erškėtuogės – 1500mg/100g

Aktinidijos – 1400mg/100g

Guavos – 228mg/100g

Petražolės – 171mg/100g

Juodieji serbentai – 166mg/100g

Paprikos – 144mg/100mg

Brokoliai – 83mg/100g

Kiviai – 71mg/100g

Braškės – 66mg/100g

Apelsinai – 51mg/100g

Citrinos – 48mg/100g

Žinotina: termiškai apdorojant produktus prarandama apie 30 procentų vitamino C.

Vitamino C stygiaus požymiai:

  • nuovargis
  • depresija
  • nusilpęs imunitetas
  • dantenų uždegimas
  • kraujosruvos
  • ilgai negyjančios žaizdos
  • išsausėjusi, suglebusi oda
  • sąnarių skausmas ir patinimas
  • susilpnėję kaulai
  • chroniškas geležies trūkumas

Derėtų prisiminti – kiekvienas iš šių simptomų gali būti susijęs ir su kitomis problemomis, todėl būtina savo nusiskundimus aptarti su gydytoju. Tačiau visais atvejais išmintiga įsitikinti, kad jūsų mityboje netrūksta vitamino C.

Nepamirškime šio svarbaus ingrediento nei viename iš savo dienos patiekalų. Tegu puikuojasi juodieji serbentai ir braškės mūsų pusryčių lėkštėje, pietums nepagailėkime brokolių ir paprikų, pamėkime citrinas arbatoje ir stalo vandens stiklinėje, užkandžiams turėkime pasiruošę obuolį, greipfrutą ar saujelę uogų. Prisiminkime – kasdien reikia suvalgyti 5-13 porcijų vaisių, uogų ir daržovių. Todėl valgykime, mielieji, valgykimie ir dar kartą valgykime!

ĮSITIKINKITE, KAD NESTOKOJATE – PASIPILDYKITE

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra sustainedc-e1556381914751.jpg

Rinkitės mitybos papildą, kuris atkartoja gamtos „brėžinius“ – yra pagamintas iš natūralaus maisto, sutelkia visą maistinių medžiagų spektrą – taip kaip jos randamos maiste.

P I R K T I